Yra tam tikras žmogaus tipas, kuriam išrinkti dovaną atrodo beveik neįmanoma.

Jie jau turi viską, ko reikia. Jie nesudaro norų sąrašų. Jie sako, kad nieko nenori. O kartais dar blogiau - juos tiesiog labai sunku nustebinti.

Iš pradžių tai gali paversti dovanos paiešką gana varginančia.

Tačiau iš tiesų žmonės, kurie jau turi viską, dažnai labai aiškiai parodo vieną svarbų dalyką. Dovanos vertė neatsiras vien iš naujumo. Ji atsiras iš prasmės.

Ir tai visiškai pakeičia klausimą.

Užuot klausęs, ko jie dar neturi, daug naudingiau paklausti: kas jiems iš tikrųjų atrodytų asmeniška? Kas atrodytų apgalvota, o ne atsitiktina? Ką jie prisimintų?

Dažniausiai teisingas atsakymas nėra brangesnė bendrinio daikto versija.

Tai yra kažkas, kas atspindi dėmesingumą.

Žmonėms, kuriems sunku išrinkti dovaną, stipriausios dovanos dažnai būna susijusios su prisiminimu, tapatybe ar santykiu. Kažkas, kas jaučiasi susiję su tuo, kas jie yra. Bendras juokelis. Mažas ritualas. Spalva, kuri jiems patinka. Istorija, kurią suprantate tik jūs abu. Gestas, kuris pasako daugiau nei pats daiktas kada nors galėtų.

Būtent tai dažnai ir paverčia dovaną gaivia žmogui, kuris jau turi daug dalykų. Ji neprideda bereikalingos netvarkos. Ji prideda prasmės.

Dar vienas naudingas pokytis - galvoti plačiau nei vien apie praktiškumą. Praktiškos dovanos gali būti puikios, tačiau žmonėms, kuriems sunku ką nors nupirkti, dažnai laimi emocinis tikslumas. Priežastis paprasta. Praktinius daiktus jie gali nusipirkti patys. Tai, ko jie negali taip lengvai nusipirkti, yra tavo požiūris, tavo prisiminimas, tavo dėmesys ar emocinis sluoksnis, kurį tu įneši į pasirinkimą.

Būtent čia apgalvotas dovanojimas tampa stiprus.

Jis nustoja būti tik apsipirkimo problema ir pradeda virsti bendravimo forma.

Ką tu iš tikrųjų nori pasakyti? Ačiū? Aš tave pažįstu. Aš prisimenu tą akimirką. Norėjau, kad tai atrodytų kaip tu. Norėjau, kad turėtum kažką, kas neštų mažą dalelę mūsų.

Kai pradedi nuo to, geresnės idėjos dažniausiai atsiranda pačios.

Kartais tinkama dovana yra maža, bet simbolinė. Kartais ji yra personalizuojama. Kartais ji yra bendra, o ne skirta vien tik vienam žmogui. Kartais svarbiausias yra ne pats daiktas, o tai, kaip jis leidžia įvykti momentui, prisiminimui ar ryšiui.

Dažnai tai svarbiau už įspūdingumą.

Geriausios dovanos žmonėms, kuriems sunku ką nors išrinkti, retai atrodo bendrinės. Jos atrodo keistai tikslios. Beveik neišvengiamos. Tarsi, kai iš tikrųjų gerai pagalvojai apie tą žmogų, kita kryptis tiesiog nebeturėjo prasmės.

Ir štai kur slypi visa paslaptis.

Žmonėms, kurie jau turi viską, nereikia dar daugiau daiktų.

Jiems reikia dovanų, kurios vis dar sugeba kažką reikšti.